Nario dydzio tautos. Tautos atstumtiems Seimo nariams – „vargšų“ dalia

Kita vertus, Seimo sesijos nėra vienintelė Seimo veiklos forma, o dalyvavimas Seimo sesijose nėra vienintelė Seimo nario darbo Seime, jo parlamentinės veiklos forma. Konstitucinis valdžių padalijimo principas inter alia reiškia, kad asmenys, vykdantys funkcijas įgyvendinant vieną valstybės valdžią, negali tuo pat metu vykdyti funkcijų įgyvendinant kitą valstybės valdžią, t. Čilinskas tikina atsisakęs jam priklausančios kompensacijos, nes sau neleidžiantis pasinaudoti parlamentarams palankiu, tačiau neteisingu įstatymu. Valstybės pareigūnai, vykdantys funkcijas įgyvendinant valstybės valdžią, turi atitinkamus įgaliojimus. Seimo Pirmininko pavaduotojams jų prašymu gali būti skiriamas tarnybinis automobilis su vairuotoju.

Seimo narių, išrinktų vienmandatėse rinkimų apygardose, biurai įrengiami atitinkamos rinkimų apygardos teritorijoje. Sprendimus, kuriose savivaldybėse įrengiami Seimo narių, išrinktų daugiamandatėje rinkimų apygardoje, biurai, priima Seimo frakcijos. Sutartį dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodyto biuro patalpų nuomos sudaro ir pagal ją su patalpų savininku atsiskaito Seimo kanceliarija. Tokių sutarčių sudarymui taikomi teisės aktų, reguliuojančių viešųjų pirkimų santykius, reikalavimai.

Reikalavimus, kuriuos turi atitikti šio straipsnio 1 dalyje nurodyto biuro patalpos, taip pat tai, kokios išlaidos laikytinos lėšomis, būtinomis Seimo nario biurui išlaikyti, nustato Seimo statute nurodyta institucija.

Nustatant šiuos reikalavimus turi būti atsižvelgiama į tai, kad Seimo nario biure turi būti įrengta darbo vieta vienai Seimo nario padėjėjo-sekretoriaus pareigybei, taip pat laukiamasis ir galimybė Seimo nariui netrukdomai susitikti su gyventojais.

Nuomojant biurus Seimo nariams turi būti paisoma Seimo narių lygiateisiškumo principo. Nuomoti Seimo nariui žymiai didesnes ar labiau aprūpintas biuro patalpas nei kitiems galima tik Seimo nariams, turintiems specialiųjų poreikių. Seimo nario biuro išlaikymas, įskaitant komunalines išlaidas, išskyrus patalpų šildymo išlaidas, apmokamas iš lėšų, skirtų Seimo nario parlamentinei veiklai apmokėti. Su Seimo nario parlamentine veikla susijusių išlaidų apmokėjimas 1.

Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos Nario dydzio tautos atlyginamos ir Seimo nariui, kuris yra Ministras Pirmininkas arba ministras, išskyrus šio straipsnio 14 dalyje nurodytą išimtį.

Dėl Seimo narių teisės gauti kitą atlyginimą

Seimo nario išlaidos biuro technikai ir raštinės reikmenims apima išlaidas, skirtas naudoti Seimo nario darbo patalpose Seimo rūmuose Įstatymo 4, 5 straipsniai ir Seimo nario biure Įstatymo 11 straipsnistaip pat kitas Seimo nario parlamentinei veiklai skirtas išlaidas biuro technikai ir raštinės reikmenims, ir jam atlyginamos neviršijant šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyto maksimalaus lėšų dydžio.

Išlaidos informacijos apie Seimo nario veiklą sklaidai apima išlaidas, skiriamas skleisti informaciją apie Seimo nario dalyvavimą įstatymų leidyboje ir kitokį dalyvavimą vykdant Seimo funkcijas, įskaitant dalyvavimą tarpparlamentinėje veikloje, Seimo nario susitikimus su gyventojais bei kitą Seimo nario veiklą jam vykdant Konstitucijoje ir įstatymuose nustatytus Tautos atstovo įgaliojimus.

Šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytos lėšos negali būti naudojamos politinei reklamai ir politinėms kampanijoms.

Išlaidos informacijos apie Seimo nario veiklą sklaidai Seimo nariui yra atlyginamos neviršijant šio Nario padidejimas nera realus 1 dalies 2 punkte nustatyto maksimalaus lėšų dydžio.

Šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytas atlyginamų išlaidų tarnybiniam telefonui ir Nario dydzio tautos ryšio priemonėms maksimalus dydis: 1 Seimo Pirmininkui netaikomas; 2 Seimo Pirmininko pavaduotojams yra 30 procentų didesnis nei nurodytas šio straipsnio 1 dalies 3 punkte; 3 Seimo struktūrinių padalinių vadovams yra 20 procentų didesnis nei nurodytas šio straipsnio 1 dalies 3 punkte; 4 Seimo struktūrinių padalinių vadovų pavaduotojams yra 10 procentų didesnis nei nurodytas šio straipsnio 1 dalies 3 punkte.

Seimo nario išlaidas tarnybiniam telefonui ir kitoms ryšio priemonėms, susijusias su Seimo nario parlamentine veikla, atitinkamų paslaugų tiekėjams apmoka Seimo kanceliarija neviršydama šio straipsnio 1 dalies 3 punkte, 5 dalyje nustatyto maksimalaus lėšų dydžio. Seimo narys, išskyrus Seimo Pirmininką ir Seimo narį, kuris yra Ministras Pirmininkas, turi teisę gauti kompensaciją už tarnybinio automobilio Tautos atstovo funkcijoms vykdyti nuomą.

Šios kompensacijos maksimalų dydį kiekvienų metų sausio mėnesį nustato Seimo kanceliarija Seimo Statute numatytos institucijos nustatyta tvarka.

Zvaigzdes apie nario dydi

Kompensacijos už tarnybinio automobilio nuomą maksimalus dydis nustatomas apklausus ne mažiau kaip penkias automobilių verslo nuomos įmones ir paskaičiavus vidutinio automobilio rinkos klasifikacija DE1turinčio ne daugiau kaip penkias sėdimas vietas ir kuris ne brangesnis nei 40 VMDU be PVMverslo nuomos kainos vidurkį, įskaitant pilną automobilio techninę priežiūrą ir jo parengimą žiemos-vasaros sezonams.

Kompensacija už tarnybinio automobilio nuomą išmokama Seimo nariui kiekvieną mėnesį pagal pateiktus finansinės atskaitomybės dokumentus. Seimo nario išlaidos tarnybinei transporto priemonei kurui ir kitam susisiekimui visuomeniniu transportu, įskaitant taksi jam atlyginamos neviršijant šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyto maksimalaus lėšų dydžio.

Ypač daug nematomo darbo padaro vienmandatininkai: darbuojiesi apygardoje ir, nepaisant to, kad turi padėjėjų ir patarėjų, turi spręsti nepaprastas, komplikuotas problemas. Targamadzė taip pat pabrėžė, kad dalis Narys 14 cm dydzio prezervatyvas klaidingai įsitikinusi, jog Seimo nariai gali švaistyti reprezentacinėms išlaidoms skirtus pinigus. Anksčiau privačiai įmonei vadovavęs socdemas teigė, kad versle jis uždirbdavo daugiau negu dabar, dirbdamas parlamente.

Kanopa teigė manantis, kad reikia didinti atlyginimus parlamento nariams. Toks žingsnis, anot jo, galbūt padėtų į Seimą privilioti daugiau kompetencijos įvairiose srityse turinčių, daugiau patirties sukaupusių specialistų. Seimo naujokas: mūsų sprendimai daro įtaką visiems gyventojams Kitas su LRT. Nario dydzio tautos dėlto Seimo Nario dydzio tautos teigė, kad žinojimas nekeičia jo nuomonės — parlamentaro alga yra neadekvati.

Šiuo atveju manau, kad Seimo nario alga nėra adekvati sprendimų, kuriuos jis priima visos šalies mastu, svoriui. Mes juk leidžiame įstatymus. Vadinasi, tie sprendimai daro įtaką beveik 3 milijonams žmonių. Pagalvokime, ar yra Lietuvoje įmonė, kuri daro kokį nors sprendimą, kuris turi įtakos beveik 3 milijonams žmonių?

Konservatorių atstovas teigė manantis, kad didesnė alga galbūt į parlamentą pritrauktų daugiau kompetencijos turinčių žmonių. Nors valstybės mastu tai yra nedidelė suma. Gal toks asmeninis rinkėjų interesas atsirastų? Parlamentaro manymu, sistemingai nedidinant algų Seimo nariams, į parlamentą neretai išrenkami ne tam tikrų sričių specialistai, o žmonės, kurie tiesiog daro šou.

  1. LIETUVOS RESPUBLIKOS
  2. Efektyvus budas padidinti varpa

Bartoševičius, kalbėdamas apie Seimo narių algas, tvirtino, kad viena didžiausių problemų yra ta, jog dėl parlamentarų darbo užmokesčio dydžio sprendžia jie patys. Dėl to ir išeina užburtas ratas — niekas nedrįsta kelti šito klausimo. Yra toks pasakymas — tylioji dauguma ir rėkiančioji mažuma. Pabrėžtina, kad pagal Konstituciją Seimo nario išrinkimas savaime nereiškia, kad išrinktas Seimo narys įgyja visas Tautos atstovo teises.

Visų Tautos atstovo teisių įgijimas Konstitucijoje yra siejamas su Seimo nario priesaika, kurią išrinktas Seimo narys turi duoti Seimo posėdyje. Konstitucijos 59 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Seimo narys visas Tautos atstovo teises įgyja tik po to, kai Seime jis prisiekia būti ištikimas Lietuvos Respublikai.

Ši konstitucinė nuostata reiškia ir tai, kad tol, kol išrinktas Seimo narys neprisiekia, jis neturi visų Tautos atstovo teisių — toks išrinktas Seimo narys dar nėra Tautos atstovas, jis dar neturi Seimo nario įgaliojimų ir dar negali jų vykdyti. Konstitucinės nuostatos, kad Seimo narių įgaliojimų laikas pradedamas skaičiuoti nuo tos Nario dydzio tautos, kai naujai išrinktas Seimas susirenka į pirmąjį posėdį, ir kad nuo šio posėdžio pradžios baigiasi anksčiau išrinktų Seimo narių įgaliojimų laikas, aiškinamos Konstitucijoje įtvirtinto Seimo veiklos nepertraukiamumo principo kontekste, suponuoja tai, kad naujai išrinktas Seimas kaip visavertė Tautos atstovybė turi pradėti funkcionuoti būtent nuo šio posėdžio pradžios.

Kadangi pagal Konstituciją Seimo narys visas Tautos atstovo teises įgyja tik po to, kai Seime jis prisiekia būti ištikimas Lietuvos Respublikai, išrinkti Seimo nariai pagal Konstituciją privalo prisiekti pirmame naujai išrinkto Seimo posėdyje.

Įstatymų leidėjas pagal Konstituciją turi pareigą nustatyti tokią Seimo nario priesaikos davimo tvarką, kad visi Seimo nariai prisiektų būtent pirmajame naujai išrinkto Seimo posėdyje.

Dėl Seimo narių kūrybinės veiklos

Išimtis galėtų būti padaryta tik tiems išrinktiems Seimo nariams, kurie negali atvykti į pirmąjį naujai išrinkto Seimo posėdį dėl ypač svarbių pateisinamų priežasčių pavyzdžiui, dėl ligos ; pagal Konstituciją toks išrinktas Seimo narys privalo prisiekti artimiausiame Seimo posėdyje, kai tik išnyksta ypač svarbi pateisinama priežastis, dėl kurios šis išrinktas Seimo narys negalėjo prisiekti pirmajame naujai išrinkto Seimo posėdyje.

Konstitucijos 59 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Seimo narys, įstatymo nustatyta tvarka neprisiekęs arba prisiekęs lygtinai, netenka Seimo nario mandato; dėl to Seimas priima nutarimą. Pabrėžtina, kad Konstitucija netoleruoja tokios situacijos, kai išrinkti Seimo nariai nesirenka į pirmąjį naujai išrinkto Seimo posėdį arba kai jie į jį susirenka, bet neprisiekia. Toks išrinkto Seimo nario elgesys, kai jis neatvyksta į pirmąjį naujai išrinkto Seimo posėdį be ypač svarbių pateisinamų priežasčių arba į jį atvyksta, bet neprisiekia, vertintinas kaip šio išrinkto Seimo nario atsisakymas prisiekti ir turi sukelti Konstitucijos 59 straipsnio 3 dalyje numatytus teisinius padarinius — Seimo nario mandato netekimą.

Taip pat vertintinas ir tokius pačius teisinius padarinius turi sukelti toks išrinkto Seimo nario elgesys, kai jis neprisiekia artimiausiame Seimo Nario dydzio tautos, kai tik išnyksta ypač svarbi pateisinama priežastis, dėl kurios šis išrinktas Seimo narys negalėjo prisiekti pirmajame naujai išrinkto Seimo posėdyje.

Dėl to Seimas privalo priimti nutarimą. Seimo nario priesaika nėra vien formalus ar simbolinis aktas Konstitucinio Teismo m. Ji nėra vien iškilmingas priesaikos žodžių ištarimas ir priesaikos akto pasirašymas. Seimo narys įsipareigoja būti Nario dydzio tautos Lietuvos Respublikai, gerbti ir vykdyti jos Konstituciją ir įstatymus, saugoti jos žemių vientisumą, visomis išgalėmis stiprinti Lietuvos nepriklausomybę, sąžiningai tarnauti Tėvynei, Lietuvos žmonių gerovei.

Konstitucijos 59 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pareigas eidami Seimo nariai vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, valstybės interesais, savo sąžine ir negali būti varžomi jokių mandatų. Taigi Seimo nario priesaika įpareigoja jį savo veikloje vadovautis Konstitucija, valstybės interesais ir savo sąžine ir nebūti varžomam jokių mandatų. Iš Seimo nario priesaikos jam kyla pareiga gerbti ir vykdyti Konstituciją ir įstatymus, sąžiningai vykdyti Tautos atstovo pareigas taip, kaip jį įpareigoja Konstitucija.

Nuorodos kopijavimas

Konstitucijos 59 straipsnio 4 dalyje yra įtvirtintas vienas iš esminių Seimo nario konstitucinio teisinio statuso elementų — Seimo nario, kaip Tautos atstovo, laisvas mandatas. Konstitucija įtvirtina laisvą Seimo nario mandatą ir draudžia imperatyvų mandatą. Seimo nario laisvo mandato esmė — Tautos atstovo teisė įgyvendinti jam nustatytas teises ir pareigas nevaržant šios laisvės rinkėjų priesakais, jį iškėlusių partijų ar organizacijų politiniais reikalavimais.

Seimo nario laisvas mandatas reiškia ir tai, kad rinkėjai neturi teisės atšaukti Seimo nario. Seimo nario atšaukimas prieš laiką būtų vienas iš imperatyvaus mandato elementų.

Nario dydzio tautos valstybės nepripažįsta parlamento nario imperatyvaus mandato, taigi ir galimybės atšaukti parlamento narį iš pareigų prieš laiką Konstitucinio Teismo m. Konstitucijoje įtvirtintas Seimo nario laisvas mandatas atskleidžia Seimo nario, kaip Tautos atstovo, konstitucinio teisinio statuso esmę ir yra neatskiriamai susijęs su Seimo narių lygybe.

Pagal Konstituciją kiekvienas Seimo narys atstovauja visai Tautai. Visi Seimo nariai yra lygūs, jie turi turėti vienodas galimybes dalyvauti Seimo darbe. Jeigu Seimo narių teisės būtų diferencijuojamos taip, kad faktiškai jiems būtų nustatytos nevienodos galimybės dalyvauti Seimo darbe, tai būtų pažeidžiamas esminis šios atstovaujamosios institucijos principas — parlamento narių lygybė, vadinasi, Seimo nariai neturėtų galimybių Seime atstovauti visai Tautai, reikšti visos Tautos interesų.

Seimo nario laisvo mandato ir Seimo narių lygybės principų turi būti laikomasi ir nustatant Seimo vidinę struktūrą. Konstitucijoje įtvirtintas Seimo nario laisvas mandatas — viena iš Seimo narių veiklos savarankiškumo ir lygiateisiškumo garantijų Konstitucinio Teismo m. Kartu pabrėžtina, kad Konstitucijoje įtvirtintas Seimo nario laisvas mandatas negali būti suprantamas tik kaip leidimas veikti vien savo nuožiūra, veikti vadovaujantis vien savo sąžine ir ignoruoti Konstituciją Konstitucinio Teismo m.

Minėta, kad Konstitucija suponuoja tokią Seimo nario nuožiūros ir Seimo nario sąžinės sampratą, pagal kurią tarp Seimo nario nuožiūros bei Seimo nario sąžinės ir Konstitucijos reikalavimų, Konstitucijos Nario dydzio tautos ir ginamų vertybių neturi būti atotrūkio. Seimo nario laisvas mandatas — ne Tautos atstovo privilegija, o viena iš teisinių priemonių, užtikrinančių, kad Tautai bus deramai atstovaujama jos demokratiškai išrinktoje atstovybėje Seime, kad Tautos atstovybė Seimas veiks tik Tautos ir Lietuvos valstybės interesais.

Dėl to Seimo nario laisvas mandatas negali būti naudojamas ne Tautos ir Lietuvos valstybės interesais.

Kaip as galiu savarankiskai padidinti nario dydi

Jis negali būti naudojamas Seimo nario ar jam artimų asmenų arba kitų asmenų privačiai naudai gauti, jų asmeniniais ar grupiniais interesais, kandidatą į Seimo narius iškėlusių ar jį rėmusių politinių partijų ar politinių organizacijų, visuomeninių organizacijų, kitų organizacijų ar kitų asmenų interesais, teritorinių bendruomenių, Seimo nario rinkimų apygardos rinkėjų interesais, t.

Pagal Konstituciją Seimo narys yra ne politinių partijų ar politinių organizacijų, visuomeninių organizacijų, kitų organizacijų, interesų grupių, teritorinių bendruomenių, savo apygardos rinkėjų atstovas Seime — jis atstovauja visai Tautai.

TEISMO AKTAI

Konstitucinis Seimo nario laisvo mandato įtvirtinimas, taip pat Seimo, kaip Tautos atstovybės, esmė suponuoja Seimo konstitucinę pareigą teisės aktais nustatyti tokį teisinį Nario dydzio tautos, kad nebūtų sudaryta prielaidų Seimo nario laisvą mandatą naudoti ne Tautos ir Lietuvos valstybės interesais, bet Seimo nario ar jam artimų asmenų arba kitų asmenų privačiai naudai gauti, jų asmeniniais ar grupiniais interesais, kandidatą į Seimo narius iškėlusių ar jį rėmusių politinių partijų ar politinių organizacijų, visuomeninių organizacijų, kitų organizacijų ar kitų asmenų interesais, teritorinių bendruomenių, Seimo nario rinkimų apygardos rinkėjų interesais.

Įstatymų leidėjas privalo nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris užtikrintų, kad Seimo narys dirbtų tik Tautai ir Lietuvos valstybei, išvengtų Tautos ir Lietuvos valstybės interesų supriešinimo su Seimo nario ir jam artimų asmenų privačiais asmeniniais ar grupiniais interesais, kandidatą į Seimo narius iškėlusių ar jį rėmusių politinių partijų ar politinių organizacijų, visuomeninių organizacijų, kitų organizacijų ar kitų asmenų, teritorinių bendruomenių, Seimo nario rinkimų apygardos rinkėjų interesais.

Kartu Seimo nario veikla turi būti teisiškai reguliuojama taip, kad būtų įmanoma veiksmingai kontroliuoti, ar nėra minėto interesų supriešinimo, ar Nario dydzio tautos narys savo laisvo mandato nenaudoja ne Tautos ir Lietuvos valstybės interesais. Seimo narys, nepaisantis minėtų Konstitucijos reikalavimų, turi būti traukiamas atsakomybėn pagal Konstituciją ir įstatymus. Svarbiausios Seimo nario, kaip Tautos atstovo, teisės yra expressis verbis arba implicitiškai įtvirtintos pačioje Konstitucijoje.

Vienas savo konstitucines teises Seimo narys realizuoja vienasmeniškai. Antai Seimo narys turi įstatymų leidybos iniciatyvos teisę Seime Konstitucijos 68 straipsnio 1 dalis ; jis taip pat turi teisę pateikti paklausimą Ministrui Pirmininkui, ministrams, kitų valstybės institucijų, kurias sudaro arba išrenka Seimas, vadovams, o šie privalo atsakyti žodžiu ar raštu Seimo sesijoje Seimo nustatyta tvarka Konstitucijos 61 straipsnio 1 dalis.

Seimo narys taip pat turi konstitucinę teisę pretenduoti užimti pareigas Seime; ši teisė apima teisę užimti Konstitucijoje tiesiogiai nurodytas pareigas Seime — Seimo Pirmininko arba jo pavaduotojo, taip pat teisę užimti kitas pareigas Seime, kurios numatomos Seimo statute, pagal Konstituciją nustatančiame Seimo struktūrą ir darbo tvarką ir turinčiame įstatymo galią Konstitucijos 76 straipsnis.

Kitas Konstitucijoje nustatytas teises Seimo narys įgyvendina kartu su kitais Seimo nariais. Seimo nariai turi teisę lygiais pagrindais dalyvauti Seimui, kaip Tautos atstovybei, įgyvendinant visas jo, kaip Tautos atstovybės, Rodo nariu padidejima funkcijas ir vykdant visus jo, kaip Tautos atstovybės, įgaliojimus, nustatytus Konstitucijos 67 straipsnyje, kituose Konstitucijos straipsniuose, taip pat įstatymuose.

Konstitucijoje įtvirtintas Seimo nario laisvas mandatas yra Seimo nario konstitucinės priedermės atstovauti visai Tautai vykdymo būtina sąlyga. Pagal Konstitucijos 60 straipsnio 4 dalį Seimo nario teises nustato įstatymas.

Taigi Konstitucijoje yra numatyti du Seimo nario teisių teisinio reglamentavimo lygmenys: teisės, nustatytos pačioje Konstitucijoje, ir teisės, kurias įstatymuose nustato įstatymų leidėjas. Minėta Konstitucijos 60 straipsnio 4 dalies nuostata suponuoja Seimo pareigą įstatymuose nustatyti tokias Seimo nario teises, kad būtų užtikrinta galimybė Seimo nariams visavertiškai vykdyti savo, kaip Tautos atstovų, konstitucinę priedermę.

Tai nustatydamas, įstatymų leidėjas privalo paisyti Konstitucijos normų ir principų; antai jis negali nustatyti tokių Seimo nario teisių, kurios nepagrįstai privilegijuotų Seimo narius, nes taip būtų nepaisoma inter alia Konstitucijos 29 straipsnio 2 dalies reikalavimo, kad žmogui negalima teikti privilegijų Varpos dydis sernuose jo socialinės padėties.

Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad, kaip minėta, pagal Konstitucijos 76 straipsnį Seimo struktūrą ir darbo tvarką nustato Seimo statutas.

Akivaizdu, kad Seimo struktūros ir darbo tvarkos teisinis reglamentavimas yra susijęs ir su Seimo nario teisių nustatymu, todėl minėtų Konstitucijos 60 straipsnio 4 dalies ir Konstitucijos 76 straipsnio nuostatų negalima priešpriešinti. Antai Konstitucinis Teismas m. Minėtame Konstitucinio Teismo nutarime taip pat konstatuota, jog tam, kad galėtų tinkamai vykdyti savo konstitucines funkcijas, Seimui gali prireikti sudaryti ir tokius struktūrinius padalinius, kurie turėtų įgaliojimus įvairių valstybės ar savivaldybių Nario dydzio tautos, jų pareigūnų, kitų asmenų atžvilgiu, ir kad jeigu Seimo struktūriniam padaliniui reikia nustatyti valdingus įgaliojimus Seimui neatskaitingų Nario dydzio tautos, jų pareigūnų, kitų asmenų atžvilgiu, tokie Seimo struktūrinio padalinio įgaliojimai turi būti nustatomi įstatymu.

Lygiai taip pat jeigu Seimo nario teisės apima tam tikrus Seimo nario įgaliojimus Seimui neatskaitingų institucijų, jų pareigūnų, kitų asmenų atžvilgiu, tokie įgaliojimai pagal Konstituciją turi būti nustatomi įstatymu. Tačiau tuo mastu, kuriuo Seimo nario teisės yra susijusios tik su Seimo nario darbu Seime, t. Konstitucija yra vientisas aktas Konstitucijos 6 straipsnio 1 dalis. Aiškindamas šią Konstitucijos nuostatą Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad visos Konstitucijos nuostatos yra tarpusavyje susijusios ir sudaro darnią sistemą, kad tarp Konstitucijoje įtvirtintų vertybių yra pusiausvyra, kad nė vienos Konstitucijos nuostatos negalima aiškinti vien pažodžiui, nė vienos Konstitucijos nuostatos negalima priešpriešinti kitoms Konstitucijos nuostatoms, aiškinti taip, kad būtų iškreiptas ar paneigtas kurios nors kitos konstitucinės nuostatos turinys, nes taip būtų iškreipta viso konstitucinio teisinio reguliavimo esmė, pažeista konstitucinių vertybių pusiausvyra.

Konstitucijoje įtvirtintas Seimo nario laisvas mandatas, Seimo nario konstitucinė priedermė atstovauti Tautai, jo įgaliojimai aiškintini atsižvelgiant į visą konstitucinį teisinį reguliavimą. Viena vertus, Seimo nario konstitucinis teisinis statusas ir jo atskiri elementai Seimo nario teisės ir pareigos, jo darbo Seime bei kitos parlamentinės veiklos garantijos, Seimo nariui taikomi apribojimai ir kt.

Kita vertus, Seimo nario konstitucinis teisinis statusas ir atskiri jo elementai aiškintini ir kitų Nario dydzio tautos institutų kontekste, inter alia Konstitucijoje įtvirtintų Nario dydzio tautos teisių ir laisvių — teisės į nuosavybę, nuosavybės neliečiamumo ir nuosavybės teisių apsaugos Konstitucijos 23 straipsnisteisės laisvai pasirinkti darbą bei verslą Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalisūkinės veiklos laisvės ir iniciatyvos Konstitucijos 46 straipsnio 1 dalispiliečių teisės laisvai vienytis į bendrijas, politines partijas ar asociacijas Konstitucijos 35 straipsnisdarbuotojų teisės kurti profesines sąjungas savo profesinėms, ekonominėms bei socialinėms teisėms bei interesams ginti Konstitucijos 50 straipsnis ir kt.

Nagrinėjamos bylos kontekste pabrėžtina, kad Konstitucijos nuostatų, įtvirtinančių Seimo nario konstitucinį teisinį statusą, negalima interpretuoti taip, kad būtų pažeistos minėtos, taip pat kitos asmens konstitucinės teisės ir laisvės; tačiau ne mažiau svarbu yra ir tai, kad Konstitucijos nuostatos, kuriose įtvirtintos šios bei kitos asmens teisės ir laisvės, negali būti interpretuojamos taip, kad būtų paneigtas arba iškreiptas Seimo nario, kaip Tautos atstovo, konstitucinio teisinio statuso turinys, t.

Konstitucinis Teismas oficialiai aiškina Konstituciją Konstitucinio Teismo m. Teisės teorijoje žinomi įvairūs teisės aiškinimo metodai: lingvistinis, sisteminis, istorinis, lyginamasis ir kt. Konstitucinis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad atskleidžiant teisės normų turinį paprastai nepakanka taikyti vien lingvistinį aiškinimo metodą. Konstitucija yra vientisas aktas Konstitucijos 6 straipsnio 1 dalisskirtinguose Konstitucijos straipsniuose išdėstytos normos yra tarp savęs suderintos ir sudaro vientisą visumą.

Todėl Konstitucinis Teismas, spręsdamas, ar Įstatymo 13 straipsnio 1 dalies ginčijama nuostata neprieštarauja Konstitucijai, taikys ir sisteminį aiškinimo metodą. Savo įgaliojimų laikui Seimo narys atleidžiamas nuo pareigos atlikti krašto apsaugos tarnybą. Seimo narys gali būti skiriamas tik Ministru Pirmininku ar ministru.

Tautos atstumtiems Seimo nariams – „vargšų“ dalia - DELFI

Seimo nario darbas, taip pat išlaidos, susijusios su jo parlamentine veikla, atlyginamos iš valstybės biudžeto. Seimo narys negali gauti jokio kito atlyginimo, išskyrus atlyginimą už kūrybinę veiklą. Seimo nario pareigas, teises ir veiklos garantijas nustato įstatymas. Minėto straipsnio 2 dalyje numatyta išimtis jo 1 dalyje nustatytiems apribojimams: Seimo narys gali būti skiriamas tik Ministru Pirmininku ar ministru.

Konstitucijos 60 straipsnio 2 dalyje išdėstyta norma yra specialioji šio straipsnio 1 dalyje suformuluotos bendrosios normos atžvilgiu.

Rodo nariu padidejima

Konstitucinė Seimo nario teisė eiti Ministro Pirmininko ar ministro pareigas suponuoja teisę gauti atlyginimą už tokių pareigų atlikimą. Tai patvirtina ir Konstitucijos 99 straipsnis, kuriame nustatyta, kad Ministrui Pirmininkui Nario dydzio tautos ministrui už darbą Vyriausybėje yra mokamas atlyginimas.

Konstitucijos 60 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad Seimo nario veiklos garantijas, taigi ir atlyginimą, nustato įstatymas. Sistemiškai vertinant Konstitucijos 60 straipsnio 1 ir 2 bei kitų dalių santykį, taip pat šio straipsnio santykį su 99 straipsniu, darytina išvada, kad Seimo nariui, paskirtam Ministru Pirmininku ar ministru, gali būti nustatytas kitoks atlyginimas už Seimo nario darbą.

Seimas, pagal Konstituciją turėdamas diskreciją įstatymu nustatyti Ministru Pirmininku ar ministru paskirtam Seimo nariui kitokį atlyginimą už Seimo nario darbą negu tą, kuris mokamas kitiems Seimo nariams, yra suvaržytas konstitucinių teisinės valstybės principų. Vadinasi, ir šiuo atveju Seimo nario atlyginimas turi būti pakankamo dydžio, kad Seimo narys galėtų tinkamai atlikti savo, kaip Tautos atstovo, priedermę. Taigi Įstatymo 13 straipsnio 1 dalis, pagal kurią Seimo nariui, paskirtam Ministru Pirmininku ar ministru, atlyginimas už Seimo nario veiklą nustatytas kitoks negu tas, kuris mokamas kitiems Seimo nariams, neprieštarauja Konstitucijos 60 straipsniui.