Nario dydis ir pasitikejimas savimi,

Kitais žodžiais tariant, pusė iš jų buvo įsitikinę, kad jiems patiems negalioja statistikos dėsniai, tačiau kitiems jie galioja. Per daug pasitikintys savimi investuotojai yra linkę dažniau pirkti ir parduoti savo investicijas, negu mažiau savimi pasitikintys, nes jie tiki, kad jie yra geresni už kitus investuotojus. Kaip parodė tyrimas atliktas Švedijoje, tokiems investuotojams geriau sekėsi auginti savo pensiją negu tiems, kurie neatliko jokių veiksmų nuo investavimo pradžios. Deja, statistinė duomenų analizė rodo, kad šie gausiai prekiaujantys investuotojai pasiekia blogesnius rezultatus, negu vidutinis investuotojas.

Paul C. Pamišę dėl savivertės Paulas C. Vitzas g. Jo mokslinis interesas — sąsajų tarp krikščionybės ir psichologijos ieškojimas; krikščionių teologijos, o ypač katalikų antropologijos ir psichologijos integravimas.

Nario dydis ir pasitikejimas savimi

Visuotinis pamišimas dėl savivertės pažįstamas beveik kievienam mūsų. Savivertės ugdymo programos daro įtaką daugybei mokyklinio amžiaus vaikų, kadangi ši idėja, tiksliau — idealas, buvo pradėtas įgyvendinti būtent JAV švietimo sistemoje.

Nuorodos kopijavimas

Istoriškai savivertės koncepcija neturi aiškių ar įprastinių intelektinių ištakų. Taip pat joks didysis psichologijos teoretikas neįtvirtino jos kaip esminės sąvokos. Todėl sunku nustatyti, iš kur kilo tas savivertės akcentavimas. Savivertė, atrodo, galėtų būti bendras vardiklis, persmelkiantis tokių skirtingų teoretikų kaip A.

Maslowo, C. Rogerso, ego stiprinimo psichologų ir moralinių ugdytojų, ypač nūdienos, veikalus. Bet kuriuo atveju šiandien JAV susirūpinimas saviverte tvyro visur. Savęs vertinimas, pagarba savajai būčiai ir pasitikėjimas ja iš esmės yra vertingi.

Kuo klaidinga savivertės koncepcija? Daug kuo, o to pagrindas yra pati jos prigimtis. Esama tūkstančių psichologinių savivertės studijų. Dažnai savivertės sąvoka yra miglota ir supainiota, kai ji tampa bendra etikete, klijuojama tokiems skirtingiems aspektams kaip savo įvaizdis, savęs vertinimas, savimeilė, pasitikėjimas savimi etc.

Tad kad ir kas būtų toji savivertė, nėra patikimų įrodymų, jog ji tiek daug reiškia. Nėra patikimų įrodymų, kad aukšta savivertė ką nors iš esmės lemia. Iš tiesų daugybė žmonių, turėdami nedidelę savivertę, pasiekė didelių dalykų vienoje ar kitoje veiklos srityje.

Pavyzdžiui, Gloria Steinheim, kuri parašė gausybę knygų ir buvo feministinio judėjimo lyderė, neseniai savo knygoje prisipažino kenčianti dėl žemos savivertės. Tačiau daug žmonių, turinčių aukštą savivertę, yra laimingi, būdami paprasčiausiai turtingi, gražūs ar turintys ryšių. Kai kurie žmonės, pasižymintys gera saviverte, yra didmiesčio narkotikų platintojai, kurie iš esmės jaučiasi puikiai, būdami tokie, kokie yra. Nuotrauka as padidinau nari moksleiviai parodė menkiausią matematinę kompetenciją, o Korėjos — geriausią.

Tyrėjai taip pat prašė moksleivių įvertinti save pačius, kaip matematikus. Amerikiečiai sau skyrė aukščiausią vertinimą, o korėjiečiai — žemiausią. Matematinė savivertė buvo atvirkščiai proporcinga matematiniams gebėjimams.

Savivertės teorijos implikuoja, kad tik tiems, kurie teigiamai Nario dydis ir pasitikejimas savimi vertina, gali sektis, tad štai kodėl to itin reikia moksleiviams. Tačiau iš tiesų perdėtai teigiamai save vertinant pradedama pernelyg pasitikėti savimi, negebama rimtai dirbti. Aš netvirtinu, kad aukšta savivertė yra visada atvirkščiai proporcinga pasiekimams. Tačiau minėtas tyrimas rodo, kad tarp savivertės dydžio ir pasiekimų nėra pagrįstos sąsajos — nei teigiamos, nei neigiamos.

Iš dalies paprasčiausiai taip yra todėl, jog gyvenimas pernelyg sudėtingas, kad jį galėtume įsprausti į tokias paprastas formules. Tačiau dėl tam tikrų priežasčių savęs pervertinimas jau iš anksto yra pasmerktas nesėkmei. Mums visiems žinomi žmonės, kuriuos motyvuoja jų nesaugumas bei abejonės savimi. Istorijoje jie dažnai tampa didvyriais arba despotais. Milžiniškų karinių pasiekimų istorijoje figūruoja žemaūgiai vyrai.

Definitioner

Julijus Cezaris, Napoleonas, Hitleris ir Stalinas — visi jie siekė įrodyti, jog yra didingi. Kai kas tai vadina Demosteno efektu.

Tikroji amžiaus vidurio krizė: kuriuo amžiaus tarpsniu žmonės jaučiasi nelaimingiausi 74 Nepasitikėjimo savimi priežastys Nepasitikintis savimi vaikas — nepasitiki savimi visose situacijose ir visada. Ar taip būna? Net jeigu vaikas jaučia nerimą įvairiose gyvenimiškose situacijose — tai nereiškia, jog jis niekur ir niekada nepasitiki savimi.

Antikos graikas Demostenas, turėjęs kalbos sutrikimą, treniravosi kalbėdamas pilna burna akmenukų ir tapo garsiu oratoriumi. Atrodo, daugelio didžiausi pasiekimų variklis yra tai, ką psichologas A. Adleris pavadino nevisavertiškumo kompleksu. Tačiau esmė yra ne ta, kad blogai save vertininti yra gerai, bet ta, jog tik du dalykai gali iš tikrųjų lemti mūsų vidinę savijautą. Realūs pasiekimai ir reali meilė.

Visų pirma pasiekimai realiame pasaulyje veikia mūsų požiūrį į save.

Vaikas, kuris mokosi skaityti, kuris geba skaičiuoti, moka groti pianinu ar žaisti beisbolą, patirs realų pasiekimo pojūtį ir turės adekvačią savivertę. Mokyklos, kurioms nesiseka mokyti skaitymo, rašymo ir aritmetikos griauna teisingą Nario dydis ir pasitikejimas savimi suvokimą. Ugdytojai, kurie ragina nevertinti mokinių, neklijuoti jiems etikečių, nes esą turi juos išmokyti gerai galvoti apie save, yra kalti dėl šios problemos.

Mokiniams gerai vertinti save yra beprasmiška, jei šie nieko nemoka. Realybė greitai sugriaus jų iliuzijas, ir jie susidurs su dviem faktais: jog nieko nesugeba ir kad suaugusieji, kurie buvo atsakingi už jų mokymą, jiems melavo. Realiame pasaulyje pagyrimas turi būti apdovanojimas už kai ką vertingo.

Jis turi būti susietas su realybe.

Nario dydis ir pasitikejimas savimi

Ši pajauta ateina per meilę. Iš pradžių — per motinos meilę. Tačiau Nario dydis ir pasitikejimas savimi fundamentali meilės ir pasitikėjimo savimi patirtis negali būti suklastota. Kai mokytojai siekia sukelti tą gilų ir motyvuojantį jausmą mokiniams, valandą per dieną ar dar trumpiau apsimesdami, kad juos visus myli, ir visus vienodai girdami, jie iškreipia tokios meilės esmę. Tėviška meilė negali būti sufabrikuota mokytojų per tokį trumpą bendravimo su mokiniais laiką.

Vaikas ne tik žino, jog tokia meilė yra netikra, — jis taip pat suvokia, kad tikras mokytojas turėtų mokyti. Geri mokytojai rodo savo meilę rūpindamiesi disciplina. Tokių mokytojų, kurie laikomi geriausiais ir mėgstamiausiais, pavyzdys galėtų būti vyresniųjų klasių sporto treneriai daugelyje Amerikos mokyklų.

Jie moko, tačiau drauge tikisi pasiekimų ir retai kada jaudinasi dėl moksleivių savivertės. Vienas geriausių dalykų, galinčių nutikti pradedančiajam futbolininkui, kuriam nesiseka, — būti išmestam iš komandos, kadangi tik tokiu atveju jis galės atrasti, kur jam iš tikrųjų sekasi. Daugelį dalykų gyvenime mes atrandame būdami kur nors nepriimti. Tad turime pakankamai pasitikėti savo mokytojais, kurie neleidžia mums dalyvauti tose veiklose, kurios mums netinkamos, tam, kad atrastume tai, kas mums geriausia.

Tačiau tai pasmerkta žlugti dėl dviejų priežasčių: pirmiausia, jei mes nesame tikri dėl savo vertės, kaip galime tikėti savo pagyromis? Tam reikia realių dalykų — kitų žmonių meilės arba savo pačių pasiekimų. Tada žinai, jog tavo gera savivertė turi pagrindą. Pagyros sau — tai tik psichoginis narkotikas.

Ar pasitikėjimas savimi padeda investuoti?

Taip pat mums gerai pažįstamas savęs disciplinavimo ir pasiekimų poreikis. Trumpai tariant, savivertė turi būti suvokiama kaip pasekmė, ne kaip priežastis.

Visų pirma, tai— emocinis atsakas į tai, ką mes padarėme kitiems ir ką kiti padarė mums. Nors tai yra trokštamas jausmas ar vidinė būsena, tačiau ji nėra lemtinga. Savivertės, panašiai kaip laimės ar meilės, beveik neįmanoma gauti siekiant ją gauti. Pabandyk įgyti savivertę ir nesėkmė užprogramuota, tačiau padaryk gera kitiems ar įgyvendink užsibrėžtą tikslą, ir tu gausi tai, ko tau reikia.

Nario dydis ir pasitikejimas savimi

Savivertės klausimas yra esminis krikščionims iš dalies dėl to, kad daugelis jų yra itin ja susirūpinę, kita vertus, dėl ypatingo savivertės iškėlimo protestantiškoje krikščionybėje. Tačiau privalome pabrėžti, kad savivertė yra labai sekuliari koncepcija, ir krikščionys neturėtų ja labai žavėtis.

Jiems to nereikia. Krikščionys privalėtų turėti milžinišką savo vertės pojūtį. Dievas mus sukūrė pagal savo paveikslą, jis mus myli, jis atsiuntė savo sūnų mus išgelbėti, mūsų likimas yra būti su Dievu amžinai.

Kiekvienas mūsų yra tokia vertybė, kad angelai džiūgauja dėl kiekvieno atgailaujančio nusidėjėlio. Kita vertus, mes neturime nieko savo, kuo galėtume didžiuotis. Mums buvo duotas gyvenimas drauge su visais gabumais, ir visi mes esame vargšai nusidėjėliai.

  1. Geriau negu vidutiniškai, vidutiniškai ar blogiau negu vidutiniškai?
  2. Paul C. Vitz. Pamišę dėl savivertės - rubaitau.lt
  3. Kaip pasitikėti savimi (su nuotraukomis) - Patarimai -

Iš tiesų nėra teologinio pagrindo manyti, kad tie, kurie yra turtingi, sėkmingi ar turintys aukštą savivertę, yra labiau mylimi Dievo ar lengviau pasieks dangų. Iš tiesų palaiminti yra nuolankieji. Beje, savivertė taip pat remiasi labai amerikietišku įsitikinimu, kad kiekvienas mūsų esame atsakingi už savo laimę.

Žvelgiant iš krikščiškos perspektyvos čia esama subtilaus pavojaus — laimės siekis gali tapti kur kas svarbesnis nei šventumo. Šiandien savivertė tapo labai svarbi, kadangi manoma, jog ji yra esminė laimei.

Nario dydis ir pasitikejimas savimi

Jei savęs nemyli, nebūsi laimingas. Tačiau manyti, jog turime save mylėti, reiškia, kad Dievas nemyli mūsų tiek, kiek mes to reikalingi, ir tai yra praktinio ateizmo forma. Mes sakome, jog mylime Dievą, tačiau mes juo nepasitikime.

Nario dydis ir pasitikejimas savimi

Kita problema, kad krikščionys pradėjo nematyti blogio ar destruktyvaus elgesio, bijodami prarasti savivertę. Tačiau savivertė, didelė ar maža, nenulemia mūsų veiksmų. Mes turime atsiskaityti už juos ir esame atsakingi, stengdamiesi elgtis gerai ir vengdami blogio. Žema savivertė nei paverčia alkoholiku, nei įgalina jį galiausiai pripažinti savo priklausomybę ir Nario dydis ir pasitikejimas savimi kokių nors veiksmų.

Kiekvienas šių sprendimų priklauso nuo mūsų pačių, nepaisant mūsų savivertės dydžio. Galiausiai, norint visiškai susikoncentruoti į save, reikia milžiniškos meilės sau. To, ką psichologai dažnai vadina narcisizmu. Dėl jo Amerika turėjo itin daug rūpesčio aštuntajeme ir devintajame dešimtmetyje. Nūdienos savivertės siekis yra naujausia senosios amerikietiškos egomanijos išraiška. Tokia meilė sau yra ekstremali individualistinės psichologijos išraiška, ilgai puoselėta mūsų vartotojiškame pasaulyje.

Toks narcisizmo akcentavimas Amerikos visuomenėje ir ypač švietimo sistemoje, o taip pat tam tikru mastu ir religijoje yra atgrasi savęs garbinimo forma. Jei tokia stabmeldystė nebūtų socialiai tokia pavojinga, ji atrodytų pribloškiama, netgi patetiška. Lieka tikėtis, kad sveikas protas vis dėlto kada nors sugrįš. Parengė Jurga Žiugždienė.