Normos nariu dydis, Dėl Seimo statute nustatytų parlamentinių procedūrų

Kai vaidmenų lūkesčiai sutelkti į apibendrintą kategoriją, turime stereotipų. Normos taip pat nustato grupės narių vertybes ir etiką.

Kintamos palūkanos pirmą kartą nustatomos sutarties sudarymo dieną ir nustatytu periodiškumu keičiasi, priklausomai nuo kredito kintamos palūkanų dalies pokyčių — kylant EURIBOR indeksui, didėja už kreditą mokamos palūkanos, mažėjant EURIBOR indeksui — mažėja už kreditą mokamos palūkanos.

Sutarties sąlygose gali būti numatyta sąlyga, jog, indeksui pasiekus neigiamą reikšmę, laikoma, kad kintama palūkanų dalis lygi nuliui. Euro Interbank Offered Rate yra orientacinis palūkanų dydis Europos ekonominėje ir pinigų sąjungoje ir yra vidutinės Europos tarpbankinės rinkos palūkanų normos, kuriomis bankai yra pasiruošę skolinti pinigus eurais kitiems bankams.

  1. Grupės našumas: pagrindiniai veiksniai, lemiantys grupės našumą
  2. Dėl Seimo statute nustatytų parlamentinių procedūrų - Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas
  3. Kas yra padidinti peni
  4. Padidinti laikrodzio nari

Pavyzdžiui, jei ten yra suknelės kodas, skirtas susitikimams ar darbo vietai, tai turi sekti visi nariai. Normos taip pat nustato grupės narių vertybes ir etiką. Jie yra sukurti remiantis tuo, kas yra teisinga ir padorus bei tikimasi iš profesionalų.

Nors formalios normos yra įtrauktos į organizacinius vadovus, nustatančias taisykles ir procedūras, kurių turi laikytis darbuotojai, tačiau daugelis organizacijų normų yra neformalios. Normos tipai: Kiekviena grupė turi skirtingas nustatytas normas, priklausomai nuo jos narių ir vietos.

Pavyzdžiui, gamyklos darbuotojų normos skirsis nuo biuro darbuotojų normų.

Palūkanų normos - Radviliškio kredito unija

Be to, grupės normos gali būti stiprios arba silpnos, priklausomai nuo grupės statuso, elgesio su grupe svarbos ir santykinio grupės stabilumo. Tačiau yra keletas bendrų normų klasių, kurios yra bendros visoms grupėms: Normos nariu dydis. Veiklos normos: Dažniausia visoms grupėms taikomų normų klasė yra veiklos normos. Darbo grupės paprastai pateikia savo nariams aiškius patarimus, kaip sunku dirbti, kaip gauti darbą, jų produkcijos lygis, tinkamas lygumo lygis ir pan.

Normos reguliuoja atskirų narių našumą ir našumą. Darbuotojai, kurie dirba žemiau priimtino lygio, paprastai yra neoficialiai papeikiami ir skatinami gaminti daugiau. Kita vertus, ambicingas darbuotojas, kuris gamina daugiau ir veikia virš grupės nustatytos viršutinės priimtinos ribos, taip pat skatina vadovybę skatinti savo lūkesčius.

Išvaizdos normos: Antrojo tipo normos yra išvaizdos normos. Tai apima tokius dalykus kaip tinkama suknelė, lojalumas darbo grupei ar organizacijai ir tt Kai kurios organizacijos turi oficialius aprangos kodus. Tačiau net ir jų nebuvimo normos dažnai diktuoja, kokie drabužiai turėtų būti dėvimi dirbti.

Free Flashcards about Soc. psichologija

Kitos išvaizdos normos gali apimti narių lojalumą ar konfidencialumą. Darbuotojams nereikėtų pranešti priežiūros darbuotojams apie kitus darbuotojus. Be to, konfidencialumas yra galinga grupinė norma, kad, nesvarbu, kiek gali būti įtampa tarp darbuotojų ir vadovybės, darbuotojai neatskleis konkuruojančioms organizacijoms įmonių paslapčių.

Susitarimo normos: Šios normos kyla iš neformalių darbo grupių ir pirmiausia reguliuoja socialines sąveikas grupėje. Su kuo grupės nariai valgo pietus, draugiškumas darbe ir jo metu, socialiniai žaidimai ir pan. Įtakoja šias normas. Išteklių paskirstymas: Šios normos gali atsirasti grupėje arba organizacijoje ir apimti tokius dalykus kaip mokėjimas, sudėtingo darbo paskyrimas ir naujų įrankių bei įrangos paskirstymas.

Elgesio normos: Tai yra taisyklės ir gairės, apibrėžiančios kasdienį žmonių elgesį darbe. Šis elgesio modelis gali apimti punktualumą kaip įprotį, užpildydamas bet kokias užduotis per nustatytą laiką, neprarandant temperamento, parodant pagarbą kitų narių nuomonei ir pan.

Palūkanų normos - Druskininkų kredito unija

Tam tikras profesionalumas tikimasi iš visų narių ir šis profesionalumas yra nuspėjama elgesio forma. Kaip vystosi normos? Normos paprastai vystosi palaipsniui ir neformaliai, nes nariai sužino, koks elgesys yra būtinas grupei veikti. Dauguma normų vystosi vienu iš šių keturių būdų: 1.

Grupės nario pateikti aiškūs pareiškimai: Aiškūs pareiškėjų arba galingo nario pareiškimai gali tapti normomis. Normas sukuria tokį būdą, kaip išvengti bet kokių grėsmių status quo. Pavyzdžiui, vadovas gali aiškiai pasakyti, kad arbatos pertraukos turi būti laikomos iki dešimties minučių ir tai taps norma.

Kritiniai įvykiai Grupės istorijoje: Kritiniai įvykiai grupės istorijoje buvo svarbūs precedentai. Pavyzdžiui, asmuo, kuris stovėjo per arti mašinos, buvo sužeistas darbo grupėje. Šioje grupėje tapo nusistovėjusi norma, kad nė vienas asmuo, išskyrus operatorių, per 5 pėdas nuo bet kurios mašinos. Pirminis: Primatas yra dar vienas grupės normų formavimo būdas. Šis elgesio modelis nustato grupės lūkesčius. Ankstesnės patirties: Daugelis normų vystosi, nes nariai perkelia savo praeities patirtį iš kitų grupių kitose organizacijose.

Navigacija

Tai gali paaiškinti, kodėl darbo grupės paprastai pageidauja pridėti naujų narių, kurie yra panašūs į dabartinius, fone. Nustačius normas, jos yra taikomos nariams. Tačiau grupės nenustato ar neįgyvendina normų kiekvienai įmanomai situacijai. Normos, kurias grupė linkusi stipriai įgyvendinti, yra jos svarbios.

Laikoma, kad svarbios yra normos, padedančios siekti dviejų tikslų - sėkmingai vykdyti ir išlaikyti moralę. Norint būti konkrečiais, priežastys, kodėl normos yra įgyvendinamos, yra šios: 1. Jei tai palengvina grupės išlikimą: Grupės nenori žlugti, todėl jos tvirtai laikosi tų normų, kurios padidina jų sėkmės galimybes. Tai reiškia, kad jie stengsis apsisaugoti nuo kitų grupių ar individų kišimosi.

Jei padidėja grupės nario elgesio nuspėjamumas: Normos, kurios padidina nuspėjamumą, leidžia grupės nariams numatyti vienas kito veiksmus ir parengti tinkamus atsakymus. Jei jis sumažina nepatogias tarpasmenines problemas: Tikėtina, kad normos bus griežtai įgyvendinamos, jei jos padės grupei išvengti nepatogių tarpasmeninių problemų.

Normos bus svarbios, jei jos užtikrins pasitenkinimą savo nariais ir užkerta kelią kuo didesniam tarpasmeniniam diskomfortui. Jei tai leidžia nariams išreikšti pagrindinę grupės vertę ir paaiškinti, kas yra skiriamoji dėl grupės tapatybės: Normos, skatinančios išreikšti grupės vertybes ir savitą tapatybę, padeda įtvirtinti ir išlaikyti grupę.

Įvadas: Sukūrus grupes atsitinka, kad kai kurios grupės veikia gerai, o kai kurios grupės neveikia gerai. Taip atsitinka todėl, kad yra keletas veiksnių tiek grupėse, tiek už jų ribų, kas veikia jo rezultatus.

Normos nariu dydis lyderiui už atliekamą darbą mokamas papildomas atlyginimas, kurio dydį nustato įstatymas Seimo statuto 15 straipsnio 3 dalis.

Kartu pažymėtina, kad Seimo opozicijos lyderis, kaip Seimo valdybos narys, negali būti Seimo komiteto pirmininku ar pavaduotoju Seimo statuto 46 straipsnio 5 dalisnuolat veikiančios komisijos ar komisijos, kurios įgaliojimų laikas ilgesnis kaip metai, pirmininku ar jo pavaduotoju Seimo statuto 74 straipsnio 1 dalisjis negali būti skiriamas į balsų skaičiavimo grupę Seimo statuto straipsnio 5 dalis ir kt. Tokia pripažinimo opozicijos lyderiu tvarka neprieštarauja Konstitucijoje įtvirtintam Seimo nario laisvo mandato principui, nekliudo Seimo nariams eiti savo pareigų vadovaujantis Konstitucija, valstybės interesais, savo sąžine ir būti nevaržomiems jokio mandato.

Seimo statute nėra įtvirtinta kokių nors Seimo opozicijos lyderio teisių, kurios jam suteiktų teisę veikti kaip visų Seimo opozicinių frakcijų ar visos Seimo mažumos vadovui, t. Tai, kad jis gali naudotis minėtomis Seimo statute nustatytomis teisėmis, nereiškia, jog kitos opozicinės frakcijos, jų koalicijos bei Seimo nariai praranda teisę naudotis Seimo statute numatytomis teisėmis. Atsižvelgiant į Seimo opozicijos lyderio teisinio instituto Normos nariu dydis negalima teigti, kad Seimo statuto 41 straipsnio 5 dalies ginčijamomis normomis įtvirtintas teisinis reguliavimas užkerta kelią Seimo nariams eiti savo pareigas vadovaujantis Konstitucija, valstybės interesais, savo sąžine ir nevaržomiems jokių mandatų.

Todėl Seimo statuto 41 straipsnio 5 dalis neprieštarauja Konstitucijos 59 straipsnio 4 daliai. Jam nustatytos teisės neriboja kitų Seimo narių teisių, nekliudo jiems įgyvendinti Konstitucijos 59 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą Seimo nario laisvą mandatą, o kitoms Seimo frakcijoms nepaneigia galimybės būti opozicinėmis frakcijomis. Konstitucijos 1 straipsnio nuostatos, kaip ir Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas, lemia pagrindinius Lietuvos valstybės valdžios organizacijos ir veiklos principus.

Kaip minėta, Seimo statuto 41 straipsnio 5 dalyje nustatytas reguliavimas neprieštarauja Konstitucijoje įtvirtintam Seimo nario laisvo mandato principui. Toks teisinis reguliavimas neprieštarauja Konstitucijos 1 straipsnio nuostatai, kad Lietuvos valstybė yra nepriklausoma demokratinė respublika.

Atsižvelgiant į išdėstytas argumentus darytina išvada, kad Seimo statuto 41 straipsnio 5 dalis neprieštarauja Konstitucijos 1 straipsniui.

Visas siūlomas pataisas, papildymus bei išbraukimus dėl įstatymo projekto įstatymo leidybos iniciatyvos teisę turintys asmenys turi įteikti Posėdžių sekretoriatui ne vėliau kaip prieš 24 valandas iki posėdžio darbotvarkėje numatyto pradėti įstatymo priėmimo procedūrą laiko.

Normos nariu dydis Rodyti vaizdo irasa Padidinkite nariu siurblius

Pagal ginčijamas nuostatas Seimo narių, priklausančių Seimo daugumai, padėtis tampa privilegijuota, tuo tarpu mažųjų taip pat ir opozicijos frakcijų narių siūlymai faktiškai negali būti realizuojami.

Konstitucijos 59 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad pareigas eidami Seimo nariai vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, valstybės interesais, savo sąžine ir negali būti varžomi jokių mandatų.

Šiame Konstitucijos straipsnyje, kaip minėta, įtvirtintas Seimo nario laisvo mandato principas. Konstitucijos 68 straipsnyje nustatyta, kad įstatymų leidybos iniciatyvos teisė Seime priklauso Seimo nariams, Respublikos Prezidentui ir Vyriausybei.

Įstatymų leidybos iniciatyvos teisę taip pat turi Lietuvos Respublikos piliečiai.

Dėl Seimo statute nustatytų parlamentinių procedūrų Byla Nr.

Penkiasdešimt tūkstančių piliečių, turinčių rinkimų teisę, gali teikti Seimui įstatymo projektą, ir Seimas privalo jį svarstyti. Įstatymų leidybos iniciatyvos teisės realizavimas — pirmoji įstatymų leidybos proceso stadija.

Kaip minėta, Konstitucijos 68 straipsnyje nustatyti subjektai, kuriems priklauso įstatymų leidybos iniciatyvos teisė: Seimo nariai, Respublikos Prezidentas, Vyriausybė, penkiasdešimt tūkstančių rinkimų teisę turinčių Lietuvos Respublikos piliečių.

Ši teisė praktiškai realizuojama pateikiant parlamentui konkretų įstatymo projektą.

Grupės našumas: pagrindiniai veiksniai, lemiantys grupės našumą

Kai Konstitucijoje nurodytas subjektas pateikia įstatymo projektą, įstatymų leidybos institucijai — Seimui iškyla pareiga pradėti jį svarstyti. Seimo statuto straipsnio 5 dalies norma, kad Seimo narių pataisos ir papildymai, pateikti nustatyta tvarka, posėdžio pirmininko nėra teikiami svarstyti ir balsuoti, jeigu, posėdžio metu posėdžio pirmininkui šiuos paskelbus, juos paremia mažiau kaip 10 Seimo narių, yra reguliuojami įstatymo projekto svarstymo Seimo posėdyje santykiai.

Pareiškėjo teigimu, tokių reikalavimų nustatymas prieštarauja Konstitucijoje įtvirtintai Seimo nario įstatymų leidybos iniciatyvos teisei ir Seimo nario laisvo mandato principui. Sprendžiant, ar Seimo statuto straipsnio 5 dalis neprieštarauja Konstitucijos 68 straipsnio 1 dalyje įtvirtintai Seimo nario įstatymų leidybos iniciatyvos teisei, atsižvelgtina į tai, kad ginčijama norma reguliuojami įstatymo projekto svarstymo santykiai, t.

Konstitucinis Teismas, m.

Soc. psichologija

Pasiūlymai, pataisos bei papildymai praktiškai teikiami iki pat įstatymo priėmimo. Jų teikimo ir svarstymo tvarką reguliuoja įstatymų projektų svarstymo reglamentinės normos. Būdinga tai, kad ši tvarka iš esmės skiriasi nuo įstatymų leidybos iniciatyvos teisės realizavimo.

Normos nariu dydis Kaip efektyviai padidinti savo lytini organa

Įstatymų leidybos iniciatyva nuo pataisų ir papildymų teikimo svarstomam projektui taip pat skiriasi savo paskirtimi, pagaliau tai yra skirtingos įstatymų leidybos proceso stadijų dalys.

Pagal Seimo statuto straipsnio 5 dalį tolesnis Seimo narių pateiktų pataisų ir papildymų likimas įstatymo projekto svarstymo stadijoje siejamas su tam tikro skaičiaus Seimo narių palaikymu. Sprendžiant, ar šiuo teisiniu Normos nariu dydis nėra pažeidžiamas Konstitucijos 59 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas Seimo nario laisvo mandato principas, pažymėtina, kad ginčijama norma nėra paneigiama Seimo nario teisė dalyvauti svarstant įstatymo projektą ir siūlyti įstatymo pataisas ar papildymus.

Seimo statuto straipsnio 5 dalies ginčijamose nuostatose, reguliuojant Seimo darbo tvarkos santykius, nustatyti reikalavimai, kuriems esant yra svarstomos įstatymo projekto pataisos ir papildymai.

Tokie reikalavimai nevaržo Seimo narių laisvo apsisprendimo teisės, nekliudo Seimo nariui, einančiam savo pareigas, vadovautis Konstitucija, valstybės interesais, savo sąžine ir nebūti varžomam jokių mandatų.

Todėl Seimo statuto straipsnio 5 dalies nuostatų, pagal kurias pataisų ir papildymų tolesnis svarstymas ir balsavimas siejamas su ne mažesne kaip 10 Seimo narių parama, negalima vertinti kaip prieštaraujančių Konstitucijos 59 straipsnio 4 dalyje įtvirtintam Seimo nario laisvo mandato principui.

Atsižvelgiant į argumentus, išdėstytus vertinant, ar Seimo statuto straipsnio 5 dalis neprieštarauja Konstitucijos 68 straipsnio 1 daliai ir 59 straipsnio 4 daliai, negalima Seimo statuto straipsnio 4 dalies ginčijamos nuostatos ir straipsnio 5 dalies vertinti kaip įtvirtinančių teisinį reguliavimą, kuris prieštarauja Konstitucijos 68 straipsnio 1 dalyje įtvirtintai Seimo nario įstatymų leidybos iniciatyvos teisei bei Konstitucijos 59 straipsnyje įtvirtintam Seimo nario laisvo mandato principui.

Atsižvelgdamas į prašyme išdėstytus argumentus Konstitucinis Teismas tirs, ar ginčijamos Seimo statuto nuostatos neprieštarauja Konstitucijos 59 straipsnio 4 daliai, 61 straipsnio 1 daliai bei 67 straipsnio 9 punktui.

Kintamos palūkanos pirmą kartą nustatomos sutarties sudarymo dieną ir nustatytu periodiškumu keičiasi, priklausomai nuo kredito kintamos palūkanų dalies pokyčių — kylant EURIBOR indeksui, didėja už kreditą mokamos palūkanos, mažėjant EURIBOR indeksui — mažėja už kreditą mokamos palūkanos. Sutarties sąlygose gali būti numatyta sąlyga, jog, indeksui pasiekus neigiamą reikšmę, laikoma, kad kintama palūkanų dalis lygi nuliui. Euro Interbank Offered Rate yra orientacinis palūkanų dydis Europos ekonominėje ir pinigų sąjungoje ir yra vidutinės Europos tarpbankinės rinkos palūkanų normos, kuriomis bankai yra pasiruošę skolinti pinigus eurais kitiems bankams. Kintama palūkanų dalis, priklausomai nuo sutarties sąlygų, kinta kas 3, 6 arba 12 mėnesių, todėl bendras mokamų palūkanų dydis gali sumažėti arba padidėti priklausomai nuo kintamos palūkanų dalies pokyčio.

Konstitucijos 59 straipsnio 4 dalyje yra įtvirtintas Seimo nario laisvo mandato principas, užtikrinantis Tautos atstovo laisvę nevaržomai įgyvendinti Konstitucijos ir įstatymų jam suteiktas teises bei pareigas. Konstitucijos Normos nariu dydis straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Seimo narys turi teisę pateikti paklausimą Ministrui Pirmininkui, ministrams, kitų valstybės institucijų, kurias sudaro arba išrenka Seimas, vadovams.

Šie privalo atsakyti žodžiu ar raštu Seimo sesijoje Seimo nustatyta tvarka. Konstitucijos 61 straipsnio 1 dalis yra susijusi su Konstitucijos 67 straipsniu, kuriame įtvirtinta Seimo kompetencija. Konstitucijos 67 straipsnio 9 punkte nustatyta, kad Seimas prižiūri Vyriausybės veiklą, gali reikšti nepasitikėjimą Ministru Pirmininku ar ministru.

Pagal Konstitucijos 76 straipsnį Seimas savo struktūrą ir darbo tvarką nustato Seimo statute. Taigi Seimas turi įgaliojimus Seimo statute nustatyti Vyriausybės narių atsakymų į klausimus Seimo posėdyje tvarką bei Seimo posėdžio pirmininko teises Vyriausybės valandos metu.

Tačiau įgyvendindamas šiuos įgaliojimus Seimas negali Seimo statute įtvirtinti tokios Vyriausybės narių atsakymų į klausimus Seimo posėdyje tvarkos ir tokių posėdžio pirmininko teisių, kurios pažeistų Konstitucijos principus ir normas, taip pat Konstitucijoje įtvirtintą Seimo nario laisvo mandato principą. Seimo statuto straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Seimo sesijos metu, kiekvieno ketvirtadienio Seimo vakarinio plenarinio posėdžio pradžioje Vyriausybės valandos metu Vyriausybės nariai 60 minučių atsakinėja į Seimo narių žodžiu užduodamas klausimus.

Normos nariu dydis Galite padidinti Khrena

Seimo posėdžiui, kuriame Vyriausybės nariai atsakinėja į Seimo narių klausimus, pirmininkauja Seimo posėdžio pirmininkas — Seimo Pirmininkas arba jo pavaduotojas. Pagal Seimo statuto straipsnį Seimo posėdžio pirmininkas skelbia posėdžio pradžią ir pabaigą, rūpinasi Seimo posėdžio darbo tvarka, suteikia Seimo nariams žodį, vadovauja svarstymams, stebi kalbų trukmę, formuoja klausimus balsuoti ir kt.

Normos nariu dydis Kaip suzinoti prezervatyvo dydi nariui

Pagal Seimo statuto straipsnio 4 dalį posėdžio pirmininkas Vyriausybės valandos metu gali nutraukti bet kokį klausimą, kuris, jo manymu, yra panašus į Seimo nario pareiškimą ar nuomonės išsakymą.

Seimo statuto straipsnio 11 dalyje nustatyta, kad posėdžio pirmininko sprendimai Vyriausybės valandos metu yra neginčijami. Tiriant šių Seimo statuto normų atitiktį Konstitucijos 59 straipsnio 4 dalyje įtvirtintam Seimo nario laisvo mandato principui pažymėtina, kad pagal Konstitucijos 66 straipsnio 1 dalį Seimo posėdžiams vadovauja Seimo Pirmininkas arba jo pavaduotojas. Seimo posėdžio pirmininko pareiga — vadovauti Seimo Normos nariu dydis, užtikrinti, kad būtų laikomasi Statute nustatytos Seimo darbo tvarkos.

Jis negali, pasinaudodamas Seimo posėdžio pirmininko teisėmis, daryti įtakos Seimo nariams dėl priimamų sprendimų ar varžyti Seimo nario teisių, kontroliuoti jų pasisakymų turinio. Kitaip būtų paneigta Seimo, kaip atstovaujamosios institucijos, esmė bei Konstitucijoje įtvirtintas Seimo nario laisvo mandato principas, užtikrinantis Seimo narių lygybę bei jų galimybę laisvai reikšti savo valią.

Pagal Seimo statuto straipsnio 4 dalį Seimo posėdžio pirmininkas gali nutraukti bet kokį klausimą, kuris, jo manymu, yra panašus į Seimo nario pareiškimą ar nuomonės išsakymą.

Seimo statuto straipsnio Normos nariu dydis dalyje įtvirtinta, kad jo sprendimas neginčijamas. Analizuojant ginčijamas Seimo statuto normas pirmiausia pažymėtina, kad toks teisinis reguliavimas reiškia, jog Seimo posėdžio pirmininkui yra suteikta teisė vertinti Seimo nario klausimo turinį.

Antra, Seimo statute nustatytas kriterijus, leidžiantis riboti Seimo nario teisę paklausti Vyriausybės narį, yra subjektyvus — tai Seimo posėdžio pirmininko manymas, kad klausimas yra panašus į Seimo nario pareiškimą ar į nuomonės išsakymą. Trečia, pagal ginčijamą teisinį reguliavimą toks Seimo posėdžio pirmininko sprendimas nutraukti Seimo nario klausimą yra neginčijamas. Seimo posėdžio pirmininko teisė nutraukti Seimo nario klausimą, jei tas klausimas, Seimo posėdžio pirmininko manymu, yra panašus į pareiškimą ar nuomonės išsakymą, sudaro prielaidas varžyti Seimo nario teisių įgyvendinimą.

Dėl tokio Seimo posėdžio pirmininko sprendimo neginčijamumo Seimo nario teisės įgyvendinimas priklauso vien nuo Seimo posėdžio pirmininko požiūrio. Tokiu reguliavimu ne tik gali būti varžomas Seimo nario laisvo mandato principo įgyvendinimas, bet ir paneigiama Seimo narių, kaip Tautos atstovų, lygybė.

Palūkanų normos

Konstitucijos 61 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtina Seimo nario paklausimo teisė. Ministras Pirmininkas, ministras, kitų valstybės institucijų, kurias sudaro ar išrenka Kas yra didziausio penis dydis, vadovai privalo atsakyti žodžiu ar raštu Seimo sesijoje Seimo nustatyta tvarka.

Seimo nario paklausimas, kaip konstitucinis institutas, suponuoja tai, kad Seimo statute turi būti įtvirtinta atitinkamų pareigūnų pareiga atsakyti Seimo nariui, kad atsakyta turi būti Seimo sesijoje Seimo nustatyta tvarka. Paklausimų pateikimas ir nagrinėjimo tvarka reguliuojami Seimo statuto trisdešimt ketvirtajame skirsnyje.

Jame nustatyta, kad su paklausimu Seimo narys ar jų grupė raštu kreipiasi į Vyriausybės narį ar kitą valstybės institucijos vadovą, kurį skiria Normos nariu dydis ar kurio paskyrimui reikalingas Seimo pritarimas, išskyrus teismus, reikalaudami pateikti informaciją apie jo veiklą bei priimtus sprendimus.

Pagal Seimo statutą paklausimu laikomas tik toks klausimas, dėl kurio Seimo narys ar jų grupė kreipėsi į valstybės institucijas, tačiau, jų nuomone, jis nebuvo tinkamai išnagrinėtas arba buvo išspręstas neigiamai.

Seimo statute reguliuojamas paklausimo pateikimas, atsakymai į paklausimą bei paklausimo nagrinėjimas Seimo posėdyje. Seimo statuto straipsnyje nustatyta Vyriausybės narių atsakymų į klausimus Vyriausybės valandos metu tvarka. Ginčijamos Seimo statuto normos tiesiogiai nereguliuoja Seimo nario paklausimo teisės įgyvendinimo santykių. VII Dėl Seimo statuto 23 straipsnio 1 dalies ir straipsnio 3 dalies atitikties Konstitucijos 62 straipsnio 1 ir 2 dalims, 74 straipsniui ir 59 straipsnio 4 daliai.

Po pertraukos Seimas priima vieną iš dviejų sprendimų: 1 sudaryti tyrimo komisiją dėl sutikimo Seimo narį patraukti baudžiamojon atsakomybėn; 2 pradėti apkaltos proceso parengiamuosius veiksmus — toks sprendimas svarstomas ir priimamas tik tuo atveju, jeigu yra šio statuto straipsnio 1 dalyje nurodytų subjektų siūlymas. Jeigu Seimas nusprendžia duoti sutikimą patraukti minėtus asmenis baudžiamojon atsakomybėn, apkaltos proceso parengiamieji veiksmai ir apkaltos proceso procedūra Seime dėl to paties kaltinimo negali būti pradėti tol, kol nebus išspręstas baudžiamosios atsakomybės klausimas, t.

Pareiškėjas taip pat teigia, jog Seimo statuto straipsnio 3 dalies nuostata, kad, išklausęs generalinio prokuroro pranešimą dėl Seimo nario padaryto nusikaltimo, Seimas priima vieną iš dviejų minėtų sprendimų, prieštarauja Konstitucijos 62 ir 74 straipsnių nuostatoms.

Konstitucijos 62 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad Seimo nario asmuo neliečiamas, kad Seimo narys be Seimo sutikimo negali Normos nariu dydis traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, suimamas, negali būti kitaip suvaržoma jo laisvė.

Šiomis nuostatomis yra įtvirtintos Seimo nario asmens neliečiamybės papildomos garantijos, reikalingos ir būtinos jo, kaip Tautos atstovo, pareigoms tinkamai atlikti.

Seimo nario teisė į laisvę ir asmens neliečiamybė jo kadencijos laikotarpiu gali būti ribojama tik Seimo sutikimu.